NT vystytojams, kaip ir likusiam pasauliui, šių metų dinamika dar ilgai išliks atminty. Pasiekusi rekordiškas aukštumas metų pradžioje, vėliau itin reikšmingai sukrėsta karantino, šį rudenį sostinės butų rinka atsigavo ir bando vėl lygiuotis į metų pradžios rodiklius. Rugsėjo ir spalio mėnesio pardavimai– didžiausi šiemet, o rinka kol kas nerodo jokių antrojo karantino lėtėjimo ženklų.

Kaip pastebi NT vystymo bendrovės „HOMA“ vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė, pirmasis 2020 m. ketvirtis NT vystytojams buvo vienas geriausių istoriškai. Tačiau karantinas pakeitė tendencijas į visiškai priešingą pusę. Antrąjį metų ketvirtį pardavimai sumažėjo maždaug 4 kartus, lyginant tiek su pirmuoju šių metų ketvirčiu, tiek ir su atitinkamu ketvirčiu 2019 metais. Pasibaigus karantinui, trečiąjį šių metų ketvirtį, NT plėtotojų pardavimai vėl grįžo į geriausius laikus, per ketvirtį parduota beveik 1300 butų, pastebi ekspertė.

Bendrovės duomenimis, pernai sostinėje buvo susitarta dėl 5520 butų pardavimo. Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Vilniaus rinkoje susitarta dėl 3780 butų pardavimo. Tai yra maždaug 20 proc. mažiau nei per atitinkamą 2019 metų laikotarpį. „

Jei nutiks taip, kad vystytojai turės stabdyti procesus ir šiuos metus pabaigsime, tarkime, su 4000 parduotų butų, šie metai bus maždaug 28 proc. prastesni nei 2019-ieji, bet keliais procentais geresni nei 2018 metai“, – pastebi J. Kveselaitė.

Aktyvūs visų segmentų pirkėjai

Tradiciškai, jautriausiai į rinkos sukrėtimus reaguoja ekonominė klasė. Pasak J. Kveselaitės, ji pirmoji pradeda lėtinti tempą ir mažinti pardavimus. Pirmoji ir atsigauna po rinkos sukrėtimų. „Tačiau šį rudenį beveik identišką atsigavimą parodė visi segmentai. Tai reiškia, kad nėra vienos dominuojančios pirkėjų grupės, kuri „ištempė“ naujų butų rinką. Greitas atsigavimas – įvairialypės paklausos rezultatas. Spalio mėn. pardavimai vieni geriausių šiais metais – apie 630 parduotų butų/ susitarimų dėl pardavimo. Šie skaičiai leidžia manyti, kad antro karantino grėsmė naujų butų pirkėjų nelabai išgąsdino“, – sako J. Kveselaitė.

Bendrovės duomenimis, spalio mėn. pabaigoje sostinėje buvo apie 4400 neparduotų butų. Šį pasirinkimą sudarė butai iš maždaug 120 skirtingų projektų. J. Kveselaitė atkreipia dėmesį, kad nors bendras laisvų butų skaičius ir didelis, tačiau maždaug trečdalyje projektų yra likę vos keletas neparduotų butų. Dar trečdalyje projektų neparduotų butų yra nuo 10 iki 40. „Galima teigti, kad didesnių ir reikšmingesnių rinkai projektų šiuo metu nėra tiek ir daug. Neparduotų butų „sandėlis“ Vilniuje yra nusistovėjęs ties 4500 riba su kelių šimtų butų svyravimu į vieną ar į kitą pusę, tad galima manyti, kad panašius skaičius matysime ir iki šių metų pabaigos“, – pastebi specialistė.

Aktyviausi – ekonominės klasės pirkėjai

Didžiausia konkurencinė kova, pasak jos, šiandien verda ekonominės klasės segmente, kuris yra didžiausias tiek pasiūlos, tiek ir pardavimų apimtimi. Vieną ryškesnių šio segmento išskirtinumų– nemažą dalį paklausos sudaro pirmo būsto pirkėjai. Tai paprastai yra jaunesni gyventojai, jaunos šeimos. Dažnai šie klientai yra tie, kurie renkasi tarp dviejų opcijų – nuomotis ar investuoti į savo būstą, sako J. Kveselaitė. „Kol Vilnius išlaikys gyventojų augimo tendenciją, tol pirmo būsto poreikis nemažės. Ar šie gyventojai bus linkę pirkti būstą ir antro karantino metu ar po jo, labai priklausys nuo bankų politikos ir finansavimo sąlygų. Šiuo metu tai prognozuoti gana sudėtinga, bet pirmasis karantinas parodė, kad bankai iš esmės kažkokių kardinalių pokyčių nedarė“, – aiškina J. Kveselaitė.